išoriniam fasadui
Natūralu, kad tinkavimo sistemoms naudojami įvairūs produktai. Pagal galiojančius standartus prieš pradedant tinkavimo darbus reikia patikrinti paviršiaus tinkamumą. Architektūrinio paveldo pastatuose sienų medžiagos dažani būna natūralūs akmenys, keraminės plytos ar mišrus mūras, molis, medis ir t.t. Jei pastatai naujesnės staybos, jiems dažniausiai netaikomi paminklosaugos reikalavimai, o jų mūras būna gelžbetonis, silikatinės plytos, akytasis betonas ar mediena. Egzistuojant daugybei sienų mūro medžiagų, reikia jom atsakingai parinkti ir tinkavimo mišinius.
Betonas prieš dengiant tinkus turi būti pakankamai išdžiūvęs ir susitraukęs. Paviršius turi būti reikiamo tvirtumo ir be teršalų, kaip pvz. klojinių tepalo. Prieš pradedant tinkavimo darbus yra svarbu drėkinant patikrinti betono įgeriamumą, tvirtumą brėžiant ir švarumą valant. Taip pat rekomenduojama pamatuoti temperatūrą bei likutinį dėgnumą. Gipsiniai tinkai yra netinkami lengvojo betono plotų elementams.
Ypatingai mūro konstrukcijoms yra svarbu tiksliai žinoti apie panaudotas plytas, nes jų įvairovė yra beveik neribota. Esminės sąlygos yra, kad prieš pradedant tinkavimo darbus mūro siūlės būtų užpildytos, mūras neužterštas ir sausas. Ištrupėjimai turi būti užtaisyti tam skirtu skiediniu, druskų išnašos mechaniškai pašalintos. Reikėtų vengti skirtingų tinko sluoksnio storių. Lauke sukietėjusį tinką rekomenduojama padengti armavimo mišiniu su tinkleliu.
Mišrus mūras yra problematiškas pagrindas, turintis skirtingas savybes - nesudaro vienalyčio paviršiaus, todėl gali atsirasti lokalių apkrovų. Jei tinkuojamame paviršiuje yra kelios konstrukcinės medžiagos (pvz. dalis silikatinių plytų ir dalis keraminių plytų), būtina tinkuojant įplugdyti armavimo tinklą, kad sumažintų įtrūkimų atsiradimą.
Akytasis betonas yra ypač gerai šilumą sulaikanti mineralinė medžiaga sienoms, turinti labai didelį kiekį oro porų, kurios susidaro cheminės reakcijos metu išsiskiriant dujoms. Dažnai taip pat vadinamas dujų silikatu. Tinkavimui turi būti sumūrytas užpildytomis siūlėmis, neužterštas ir sausas. Ištrupėjimai turi būti užtaisyti tam skirtu skiediniu, druskų išnašos mechaniškai pašalintos. Reikėtų vengti skirtingų tinko sluoksnio storių. Lauke sukietėjusį tinką rekomenduojama padengti armavimo mišiniu su tinkleliu.
Jei konstrukcijos pagrindą sudaro medienos medžiagos, tokios kaip medžio plaušo vata, reikia pasirūpinti, kad plokštės būtų tinkamai pritvirtintos prie pagrindo. Šlapios arba drėgnos plokštės turi būti visiškai sausos. Tinkavimo darbus galima pradėti tik po to, kai atraminė konstrukcija, pagaminta iš tvirto mūro ar betono, yra pakankamai išdžiūvusi, kad būtų išvengta vėlesnių pastato pažeidimų. Palaidos dalys turi būti pašalintos. Ypatingas dėmesys turėtų būti kreipiamas į lietaus nepraleidžiančias jungtis ir detales.
Pastato fasadas
Platesnę informaciją apie galimus fasado pažeidimus ir jų tvarkymo sprendimus rasite skaitydami čia.
Tinko struktūros ir esamų išorinių sienų spalvos turėtų būti parenkamos pagal individualius pastato reikalavimus.
Renovuojamų pastatų išorinės sienos turi būti pritaikytos prie galiojančių teisinių reikalavimų.
Išorinių sienų atnaujinimui siūlomos įvairios tinkavimo sistemos.