Tinkavimas ir medžiagos

Statytojai ir architektai kelia didelius reikalavimus spalvai, pastato fizikai ir išorinių sienų struktūrai. Jie taip pat turėtų derėti su bendru pastato architektūriniu stiliumi. Mineraliniai tinko sluoksniai sukuria kapiliarinę sistemą, kai gali greitai sugerti ir pašalinti didelę drėgmę. Štai kodėl dažniausiai naudojami kalkiniai-cementiniai tinkai.

Mineraliniai išoriniai tinkai apsaugo sienas nuo drėgmės, reguliuoja temperatūros pokyčius, užtikrina vandens garų pralaidumą ir apsaugo nuo mechaninių pažeidimų.

Ekologinis, ekonominis dizaino elementas
Mineralinis tinkas (Reibeputz 061 ir Kornputz 062) daugiau nei 100 metų puoselėja ilgaamžiškumą ir nesenstantį grožį. Reibeputz 061 ir Kornputz 062 yra gamykloje pagamintas aukštos kokybės mineralinis sausas tinkas. Jos ekologiškai nekenksmingi komponentai, tokie kaip baltoji kalkė, baltasis cementas ir aukštos kokybės marmurinis smėlis, yra unikalūs ir neprilygstami Europoje. Skirtingos struktūros garantuoja išraiškingą ir individualų paviršiaus dizainą. Puikūs tinkai yra atsparūs šviesai ir atsparūs oro sąlygoms. Dėl savo mineralinės sudėties jie pasiekia aukštą difuziją. Paprastas apdorojimas ir geriausias kainos ir kokybės santykis padaro Reibeputz 061 ir Kornputz 062 populiariu ir ekonomišku fasadų ir interjero dizaino elementu.

Savaime nusiplaunantys ir atstumiantys vandenį paviršiai
Silikono dervos rišiklis turi panašią struktūrą kaip kvarco smėlis. Ši moderni statybinė medžiaga turi mikroporinį paviršių, kuris ypač atstumia vandenį. Be naudojimo naujuose ir pramoniniuose pastatuose, fasadų atnaujinimui vis dažniau naudojamas „difuzinis-atviras“ silikono dervos tinkas. Silikoninių dervų tinko ir dažų gamybai naudojamos silikono dervos vandeninės emulsijos pavidalu ir derinamos su tinkamomis polimerų dispersijomis. Dėl to šios dangos optimaliai derina praktinius reikalavimus ypač ilgalaikėms, oro sąlygoms atsparioms fasadų dangoms, kurios yra ypač atsparios cheminiam („rūgščiam lietui“), mechaniniam ir biologiniam (mikroorganizmų) poveikiui.

Dėl paviršiaus struktūros, suderintu su aukštos kokybės hidrofobiškumu, suteikiančiu lipnumo ir savaiminio valymo efektą, išlieka tvariai švarus ir gražus fasadas. Pagerėja sukibimas su pagrindo paviršiumi, o sistemos vandens absorbcija žymiai sumažėja.

Cementas yra hidraulinis rišiklis, gaminamas iš kūrenamo portlandcemenčio klinkerio ir gipso akmens, taip pat įvairių priedų (pvz., smėlio, lakiųjų pelenų, kalkakmenio ir kt.). Cementinis tinkas naudojamas ten, kur keliami dideli reikalavimai dėl stiprumo, atsparumo šalčiui, sandarumo ir atsparumo vandeniui, pvz. pastatų konstrukcijose ar vandens purslų zonoje.

Kalkiniai-cementiniai tinkai sujungia kalkių ir cemento tinkų privalumus. Tikslingas kalkių papildymas gali papildyti cemento savybes, tokias kaip didelis stiprumas ir ilgalaikis patvarumas. Be fasadų, jie gali būti naudojami ir patalpose, ypač drėgnose patalpose ir laiptinėse, kuriose yra didelė mechaninė apkrova.

Hidrauliniai kalkiniai tinkai populiarėja ne tik architektūrinių paminklų konservavimo srityje. Šis tinkas istoriškai žinomas kaip romėnų kalkinis tinkas, visada buvo vertinamas puikios jo savybės, kurias gali suteikti tinkui labiau išdegtos kalkės. Šiandien mes vertiname natūraliai pagamintų hidraulinių kalkių, o ne dirbtinių hidraulinių kalkių mišinių pranašumus. Tinkai, kurių pagrindas yra natūrali hidraulinė kalkė, turi daug privalumų: paviršiaus glotnumą, lengvą apdirbimą, šviesią tinko spalvą, mažą susitraukimą ir net kietėjimą, gerą atsparumą šalčiui bei oro sąlygoms.
Platesnė informacija vokiečių kalba  RÖFIX puslapyje

Armavimo mišiniai yra naudojami ant lygaus, kritiško pagrindo, kur tikėtini pagrindo įtrūkimai. Plačiai naudojamas tinkavimas prieš dengiant smulkiagrūdžiu apdailos tinku. Kampai sutvirtinami įstrižu armavimo tinkleliu, o armavimo sluoksnis sutvirtinamas armavimo tinkleliu (kuris turi būti viršutiniame trečdalyje) per visą armavimo plotą.

Paviršiniai ir įstrižieji sutvirtinimai negali patikimai užkirsti kelio plyšių susidarymui, tačiau jie gali sumažinti jo riziką. Ilgaamžiškumą ir įtrūkių neatsiradimą nulems konstrukcijos stabilumas ir sienų "nevaikščiojimas".