Išorės įtaka – mūsų iššūkiai

FIXIT GRUPPE suderina savo tvarumo strategiją taip, kad toliau aprašytas išorinis klimato kaitos ir tvarumo poveikis būtų sprendžiamas kiek įmanoma konstruktyviau.

1. Poveikis produktams ir platinimui
   Viešojoje erdvėje vyraujančios diskusijos tvarumo klausimais keičia visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą. Todėl galutiniai vartotojai taip pat nori turėti galimybę įvertinti arba kontroliuoti savo atitinkamą indėlį bei pageidauja rinktis produktus, kurie yra sertifikuoti kaip nedidinantys ŠESD emisijų ir nekenksmingi aplinkai.
    
2. Produktų suvokimas visuomenės akyse
   Įmonių veiklos poveikis yra suvokiamas per didžiąją dalį jų produkcijos. Tai pasakytina ir apie tvarumą. Šis poveikis yra itin aktualus, atsižvelgiant į kintantį visuomenės suvokimą, ir gali būti teigiamai panaudotas (pvz., per nuomonės formuotojus), tačiau jis taip pat susijęs su tam tikromis rizikomis.
    
3. Poveikis logistikai
   Nacionaliniai ir Europos klimato tikslai žengia koja kojon su konkrečiais tikslais mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą atskiruose sektoriuose. Komercinių transporto priemonių registracija susieta su progresiniais išmetamųjų teršalų standartais, o gamintojams taikomi CO₂ parko tikslai.
    
4. Tiekimo grandines reglamentuojantys teisės aktai
   Vokietijos tiekimo grandinių įstatymas pirmiausia yra taikomas įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų, ir įpareigoja jas viduje bei visoje tiekimo grandinėje užtikrinti tvarumą ir žmogaus teisių laikymąsi. Tai lemia tarptautinę įstatymo vykdymo svarbą, nes šis reikalavimas gali paliesti net mažesnės įmonės. Panašūs reglamentai svarstomi ir Europos lygmeniu.
    
5. Klimato apsaugos aktas
   (Federaliniu) Klimato apsaugos aktu nacionaliniu lygmeniu įgyvendinami Paryžiaus susitarimo ir Europos žaliojo kurso tikslai. Bendras klimato neutralumo tikslas turi būti pasiektas visų pirma laipsniškai mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, o šių tikslų įgyvendinimas turėtų būti remiamas finansavimo programomis. Visgi ES viduje reikia atsižvelgti į nacionalinius minėto akto ir tikslų įgyvendinimo skirtumus.
    
6. Anglies dioksido išmetimo mokesčiai energijos šaltiniams
   Vis dažniau parengiami nacionaliniai ir ES teisės aktai, numatantys daug CO2 išmetančios energijos naudojimo apmokestinimą. Kai kuriose šalyse nėra jokių išimčių įmonėms ar privatiems vartotojams.
    
7. Mažų emisijos zonos
   ES oro taršos mažinimo plane nustatytos oro teršalų (ypač smulkių dulkių) ribinės vertės. Šių reikalavimų laikymasis yra valstybių narių atsakomybė ir pasiekiama, be kita ko, steigiant aplinkos apsaugos zonas (11 Europos šalių yra daugiau nei 300 tokių zonų). Vokietijoje tai įgyvendinama Federaliniu teršalų išskyrimo į atmosferą kontrolės įstatymu, o ateityje tikimasi naujų žymėjimų ir zonų plėtros.
    
8. Darbo sauga ir sveikatos apsauga
   Darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos įstatymai, be kita ko, reikalauja, kad poveikis būtų išmatuojamas ir ribotas.
    
9. Vokietijos atsinaujinančiųjų energijos išteklių įstatymas
   Vokietijos atsinaujinančiųjų energijos išteklių įstatymas (2012 m. EEG įstatymas) įpareigoja neprivilegijuotus galutinius vartotojus Vokietijoje mokėti 6,4 ct/kWh mokestį. Pramonės dalyviai, taip pat didesnės ir daug elektros energijos sąnaudų patiriančios įmonės gali kreiptis dėl šio mokesčio sumažinimo arba atleidimo nuo jo.
    
10. EU taksonomija
    Finansinių paslaugų teikėjai ir su kapitalo rinka susijusios įmonės nuo 2023 metų privalės už savo ūkinę veiklą mokėti mokestį, pagrįstą ES nustatyta taksonomija (pagal apyvartą / kapitalo sąnaudas (CAPEX) / veiklos sąnaudas (OPEX). Taip siekiama užkirsti kelią įmonių mėginimams gerinti savo įvaizdį nepagrįstais teiginiais apie duodamą naudą aplinkai (angl. greenwashing). Ateityje tai palies iki 50 tūkst. ES įmonių, todėl tiekėjų ir vartotojų įmonės pajus šios įstatymo poveikį jau nuo 2023 metų.
     
11. Tam tikrų medžiagų ir produktų draudimas
    Medžiagos, kurios yra kenksmingos aplinkai arba tokiomis laikomos vis dažniau yra uždraudžiamos.
    Netiesiogiai tai reiškia ir produktų, kuriose naudojamos tokios medžiagos, draudimą.
     
12. Kraštovaizdžio apsauga 
    Kraštovaizdžio apsauga reguliuoja arba riboja žemės naudojimą. Tai taip pat riboja žaliavų gavybą.